Elektroerozijos alyva

Apdirbimo elektros iškrova alyvos  
EDM vielos skystis    
Elektrinio išlydžio apdirbimo tepalas     

Molylub EDM 13

Speciali metalų apdirbimo elektrod iškrova alyva

Vokietijos kompanijos Molylub sukurta EDM 13 yra vandens skaidrumo, ypač mažo klampumo aušinimo skystis - dialektrikas universaliam metalų apdirbimui elektroerozinėms staklėmis.

Pritaikymas

Tikslaus apdirbimo kibirkštine erozija operacijoms
Galutinio išbaigtumo, šlichtavimo operacijoms
Kaip universalus insuliacinis skystis visų tipų elektroerozinėms staklėms ir apdirbimo jomis sudėtingumo operacijoms
Taip pat naudojama magna fliuso priežiūrai ir inspektavimui
Gali būti  naudojamas su grafitiniais ir variniais elektrodais
Eksploatacinės charakteristikos                                                                                                     

Be chlorino
Žemo aromatingumo komponentų, mažo garuojamumo ir labai silpno kvapo
Didelė dialektrinė jėga ir geros praplovimo savybės suderintos su aukštu pernešimo našumu
Sudėtyje nėra sunkiųjų metalų 
Demonstruoja puikias praplovimo savybes net labai mažose erozijos išpjovose 
Išskirtinis cheminis atsparumas ir geros filtravimosi savybės, naudojant įprastą filtravimo įrangą 
Ypač skaidri
Puikus suderinamumas su sandarikliais ir staklių politūra
Būdingos fizikinės charakteristikos

Patarimai : Informaciją apie alyvos panaudojimą, nenurodytą šiame aprašyme, galite gauti iš vietinio Molylub atstovo Pramonei : tel. (682)29 049 ar el-paštu : alyva@mechanica.lt

MOLYLUB EDM 13 yra pilnai suderinama su kitomis neskiedžiamomis pjovimo ar tos pačios grupės EDM alyvomis.

Elektros išlydžio metalo staklių alyva
Elektrolizės veikimo principas
Metalo apdirbimo kryptimi plačiai paplito elektrinio išlydžio apdirbimo metodas (EDM). Elektroerzinio apdorojimo metodą sovietų mokslininkai atrado 1947 m.

Ši technologija sugebėjo žymiai palengvinti metalo apdirbimo procesą, ypač apdorojant labai stiprius metalus, gaminant sudėtingų konstrukcijų dalis, taip pat kitose srityse.

Metodo darbas pagrįstas elektrinių išmetimų į dielektrinę terpę dalimi, dėl kurios metalas sunaikinamas arba pasikeičia jo fizinės savybės.

EEĮ metodo taikymas:

Apdorojant sudėtingų fizinių ir cheminių savybių metalų dalis;
Gaminant sudėtingų geometrinių parametrų dalis, sunkiai apdirbant;
Legiruojant paviršių, siekiant pagerinti atsparumą dilimui ir suteikti detalėms reikiamų savybių;
Metalo paviršiaus viršutinio sluoksnio savybių gerinimas (sukietėjimas) dėl medžiagos oksidacijos veikiant elektros iškrovai;
Produktų žymėjimas be kenksmingo poveikio, atsirandančio naudojant mechaninį prekės ženklą.
Kad vyktų elektrolizė, elektrodai įmerkiami į elektrolito tirpalą arba išlydytą elektrolitą ir prijungiami prie nuolatinės elektros srovės šaltinio polių. Jos metu teigiami jonai – katijonai slenka link neigiamo elektrodo katodo link ir prie jo prisijungia elektronus redukuojasi. Neigiami jonai anijonai slenka teigiamo elektrodo anodo link ir jam atiduoda elektronus oksiduojasi. Elektrodus padengia elektrolizės produktai. Susidariusio galvaninio elemento gaminama elektros srovė vadinama – polirizacijos srove. Kad vyktų elektrolizė išorinė elektros srovė turi būti didesnė už poliarizacijos srovės įtampą ji vadinama – skilimo įtampa.

Katodo paviršiuje visada vyksta katijonų redukcija. Kuo aktyvesnis metalas, tuo jo jonai sunkiau prisijungia elektronus. Jei metalo standartinis potencialas teigiamas – didesnis už 0 V ant katodo iš vandenilio druskų tirpalų skiriasi be vandenilio, kurių potencialas nuo 0 iki -1,2 V ant katodo skiriasi su vandeniliu neigiamesnis už -1,2 visai nesiskiria.

Elektrolizėje gali būti vartojami tirpieji arba netirpieji anodai. Elektrolizės metu anodo metalas tirpsta, oksiduojasi ir į tirpalą pereina jonai.

Electric discharge machining (EDM)
sometimes colloquially also referred to as spark machining, spark eroding, burning, die sinking or wire erosion, is a manufacturing process whereby a desired shape is obtained using electrical discharges (sparks).[1] Material is removed from the workpiece by a series of rapidly recurring current discharges between two electrodes, separated by a dielectric liquid and subject to an electric voltage. One of the electrodes is called the tool-electrode, or simply the ‘tool’ or ‘electrode’, while the other is called the workpiece-electrode, or ‘workpiece’.

When the distance between the two electrodes is reduced, the intensity of the electric field in the volume between the electrodes becomes greater than the strength of the dielectric (at least in some point(s)), which breaks, allowing current to flow between the two electrodes. This phenomenon is the same as the breakdown of a capacitor (condenser) (see also breakdown voltage). As a result, material is removed from both the electrodes. Once the current flow stops (or it is stopped – depending on the type of generator), new liquid dielectric is usually conveyed into the inter-electrode volume enabling the solid particles (debris) to be carried away and the insulating properties of the dielectric to be restored. Adding new liquid dielectric in the inter-electrode volume is commonly referred to as flushing. Also, after a current flow, a difference of potential between the two electrodes is restored to what it was before the breakdown, so that a new liquid dielectric breakdown can occur.