Pionierių stovykla Pasaka

Facebook nuoroda

Vaikystės prisiminimai iš to meto pionierių stovyklų Giruliuose

Pačioje kelionių pradžioje mane sužavėjo pionierių stovyklų tema.

Tada kiekviena stovykla yra kažkas naujo ir įdomaus, bet kartu ir skausmingai pažįstamo. Juk visą vaikystę ir jaunystę praleidau vienoje iš tūkstančių tokių pionierių stovyklų. Vienas iš vertingiausių dalykų, kuriuos galima rasti apleistose stovyklose, yra išlikusios skulptūros ir stelos/paneliai su mozaikomis. Jie įkūnijo visą sovietinės ideologijos esmę jaunosios kartos ugdyme. „Raudoni kaklaraiščiai, linksmos mergaitės ir vaikinai – šliaužtininkai, bugininkai ir būgnininkai, tiesiog lakstantys, dainuojantys, sodinantys medžius ir modeliuojantys lėktuvus“ – visa tai iki šiol saugoma gipso ir spalvoto stiklo gabalų krūvose.

Kelialapis į pionierių stovyklą

Važiuoti į pionierių stovyklą buvo toks prestižo reikalas. Ne visi galėjo, ne visi gaudavo kelialapius. Pasigirti grįžus į mokyklą rugsėjį, kad tu buvai stovykloj, buvo lygis.

Nereikėjo reklamuoti tų stovyklų, jų nereikėjo niekaip viešinti, jos tiesiog egzistavo ir apie jas, kam reikia, tas žinojo, kam nereikia, tam ir nereikėjo žinoti.

Tiesiog pionierių stovyklos. Poilsis prie jūros, geras oras, vasara, draugai, pramogos, muzika, šokiai. Tiesiog vat. Anais laikais tai nebuvo kai kokia bausmė. Laukdavom kaip atostogų, kaip vasaros, kad jau žinojom kaip praleisim laiką, susitiksim su draugais ir tikrai tikrai smagu būdavo.

Laukiame foto prisiminimų iš 1973 - 1979 metais vasaras leidusių "Pasakoje"

Buvo tokia mainų programa ir į mūsų stovyklą buvo atvažiavę vaikai iš užsienio. Tai buvo absoliučiai retas dalykas, užsieniečių mes niekur nebuvom matę. Tie užsieniečiai buvo iš Vengrijos. Buvo vaikai nedideli, nuo dvylikos gal metų. Juokingiausia buvo tai, kad mes su jais negalėjom susikalbėti. Jie turėjo mokėti teoriškai rusų kalbą, kaip ir mes turėjom teoriškai mokėti, tai mes gal mokėjom kažkiek, bet dar, aišku, ne taip gerai, kad laisvai kalbėtumėm, o jie mokėjo dar blogiau, o jokios kitos užsienio kalbos mes nemokėjom. Gavosi taip, kad jie gyveno mūsų stovykloj, bet mes su jais jokių kontaktų nesugebėjom užmegzti, nes nemokėjom susikalbėti. Tautų draugystė nesigavo.

Vėl veikianti :

Stovykla "Pasaka"

Moksleivių vasaros poilsio stovykla PASAKA Giruliuose, Klaipėdos r.

Stovyklos pamainos:

Stovyklos trukmė: 10 d.

Stovyklautojų amžius: 7-17 m.

STOVYKLOS PROGRAMA

Geras maistas, graži gamta, tvarkinga teritorija, puikūs jauni vadovai, daug juoko ir džiaugsmo – tai ir yra "Pasaka". Niekas negali atstoti vasaros stovyklos įspūdžių. Svarbiausia - nauji draugai, smagūs renginiai ir šilta vasariška tarpusavio atmosfera. Jauni, energingi ir pilni išmonės vadovai per vieną pamainą vaikams tampa draugais, vyresniais broliais, seserimis, antrais tėveliais. Dažniausiai stovyklos draugystė tęsiasi ne vienerius metus.

Stovykla vyksta pajūryje, tarp Girulių ir Karklės. Tai viena iš labiausiai pamėgtų ir žinomųvasaros stovyklų. Iki jūros vos 500 metrų. Stovykloje gali ilsėtis iki 430 moksleivių.Vaikai į būrius skirstomi pagal amžių. Stovykloje programa įtempta: dienomis laiką leisime sporto aikštyne, baseine, maudysimės jūroje, dalyvausime įvairiuose pažintiniuose ir kūrybiniuose renginiuose, kursime filmus, spektaklius, o vakarais šėlsime diskotekoje.

Kas dar buvo labai gerai tai mes dažniausiai susirinkdavome labai daug pažįstamų vaikų ir, pavyzdžiui, vienais metais, mano klasiokų mano būry buvo 12 žmonių. Buvo labai labai draugiška mūsų komanda ir mes jau viens kitą pažinojom. Buvo ir kitų pliusų, kad labai daug susipažindavom tenais.

Nebuvo skirtumo, kad buvo labai turtingų ar neturtingų vaikų ir viską. Buvo labai vienodo lygio visi vaikai ir turėjo vienodas galimybes. Orestas Palanga buvo ten

Stovykloje žada:

1. Vaikai į būrius skirstomi pagal amžių - lengvesnis bendravimas.
2. 5 kartų maitinimą - pilnavertis maistas.
3. 15 vaikų 1 vadovui - didesnis saugumas ir užimtumas.
4. Medicininę priežiūrą - galima drąsiai aktyviai sportuoti.
5. Pažintinių ir edukacinių renginių - naujos žinios.
6. Judriųjų ir meninių renginių - dar geresni bendravimo įgudžiai.Fizinio lavinimo ir plaukimo vadovus

• Buvo vienintelė galimybė iš namų kažkur išvažiuoti.
• Vaikams buvo naudinga kaip draugysčių, pažinčių galimybė.
• Pirmiausia tokios stovyklos ugdo vaikų savarankiškumą.
• Pati idėja tų stovyklų, manau, buvo, kad tėvai dirbo ir neturėjo, kur kišti vaikų vasaros metu, ir todėl buvo valstybė tėvams tokią pagalbą suorganizavusi.
• Aš prisimenu su nostalgija, nes viskas, kas buvo jaunystėje, vaikystėje buvo nuostabu. Naudos tai buvo daugiau tikrai, nesigailiu.

APGYVENDINIMAS

Giruliai, Kukuliškių km., Klaipėdos r. Vaikai apgyvendinami mūriniuose ir mediniuose nameliuose.

MAITINIMAS

5 kartus per dieną.

Turėjom du ar tris pionierių vadovus kiekvienas būrys, nes būdavo būriai. Valandom buvo surašyta dienotvarkė. Keldavosi visi tuo pačiu metu. Diena prasidėdavo liniuote, kai visi išsirikiuoja ir saliutuoja keliamai vėliavai. Daugiau kažkokių pionieriškų dalykų nedarėm. Vakare visi dešimtą valandą turėjo eiti miegot. Stovyklose gyvenantys vaikai turėjo patys tvarkytis, patys palaikyti nameliuose tvarką. Reikėdavo atsimenu pas mumis budėti. Eiti kiekvienas būrys turėjo tenais budėjimo dieną ar savaitę. Turbūt dienom budėdavom. Tai pavyzdžiui sakytų eiti į valgyklą ir ten ruošti visiems, visai stovyklai lėkštes, šaukštus. Po to reikėjo surinkti. Kai kiti jau eina tenais prie jūros, užsiima kokia savo veikla laisva. ​Viskas buvo pagal laiką. Kiekvieną rytą keldavomės, skambėdavo mums tas pionierių trimitas. Ateidavo berniukas su trimitu sutrimituodavo ir mes visi keliamės. Ėjom pusryčių, o paskui ėjom į liniuotę, kur pasakydavo ką šią dieną mes turėdavom veikti. Būdavo bausmės, kad nevesdavo prie jūros, jeigu kažkas prisidirbdavo ką nors sakydavo. Arba neleisdavo į šokius. Pionierių stovykla Giruliai Pasaka