Kibirkštinė erozija

Apdirbimo elektros iškrova alyvos             

Rūšis

Klampumas prie 40ºC, mm2 /s

Panaudojimas, savybės

 

Molylub

EDM 13

 

 

1,3

 

Metalo apdirbimo elektrolize alyvos.

Bechlorė, žemo aromatingumo, mažo klampumo, dielektriška alyva įvairaus išbaigtumo ir geometrijos sudėtingumo metalų apdirbimui elektros iškrova. Gera insuliacija, įrankio aušinimas, aukšta pramušimo įtampa, žemas garuojamumas, oksidacinis stabilumas, cheminis neutralumas. „Extra Light“ dielektrinė alyva tikslaus išbaigtumo operacijoms. (pavojingumo klasė VbF AIII) 

Molylub EDM 19

 

1,9

 

Universali dielektrinė alyva tiek rupaus, tiek smulkaus išbaigtumo apdirbimui.  (VbF AIII)  

 

Molylub EDM 1600

 

 

4,6

Nepavojingos klasės dielektrinė alyva rupiam apdirbimui.

 

Molylub EDM 13

Speciali metalų apdirbimo elektrod iškrova alyva

Vokietijos kompanijos Molylub sukurta EDM 13 yra vandens skaidrumo, ypač mažo klampumo aušinimo skystis - dialektrikas universaliam metalų apdirbimui elektroerozinėms staklėmis.

Pritaikymas

  • Tikslaus apdirbimo kibirkštine erozija operacijoms
  • Galutinio išbaigtumo, šlichtavimo operacijoms
  • Kaip universalus insuliacinis skystis visų tipų elektroerozinėms staklėms ir apdirbimo jomis sudėtingumo operacijoms
  • Taip pat naudojama magna fliuso priežiūrai ir inspektavimui
  • Gali būti  naudojamas su grafitiniais ir variniais elektrodais

Eksploatacinės charakteristikos                                                                                                     

  • Be chlorino
  • Žemo aromatingumo komponentų, mažo garuojamumo ir labai silpno kvapo
  • Didelė dialektrinė jėga ir geros praplovimo savybės suderintos su aukštu pernešimo našumu
  • Sudėtyje nėra sunkiųjų metalų 
  • Demonstruoja puikias praplovimo savybes net labai mažose erozijos išpjovose 
  • Išskirtinis cheminis atsparumas ir geros filtravimosi savybės, naudojant įprastą filtravimo įrangą 
  • Ypač skaidri
  • Puikus suderinamumas su sandarikliais ir staklių politūra

Būdingos fizikinės charakteristikos

MOLYLUB

Metodas

EDM 13

Spalva

DIN ISO 2049

<  0.5

Kinematinis klampumas                      prie 40°C                          cSt

 

DIN 51 562

 

4,6

Tankis     prie 15°C          kg/m³

DIN 51 757

840

Pliūpsnio taškas               °C

DIN ISO 2592

> +130

Vario korozaijos testas   3 h; 100 °C

DIN EN ISO 2160

1a- nedažo

 

Patarimai : Informaciją apie alyvos panaudojimą, nenurodytą šiame aprašyme, galite gauti iš vietinio Molylub atstovo Pramonei : tel. (682)29 049 ar el-paštu : info@mechanica.lt

MOLYLUB EDM 13 yra pilnai suderinama su kitomis neskiedžiamomis pjovimo ar tos pačios grupės EDM alyvomis.

 

 

Elektrolizės veikimo principas

Kad vyktų elektrolizė, elektrodai įmerkiami į elektrolito tirpalą arba išlydytą elektrolitą ir prijungiami prie nuolatinės elektros srovės šaltinio polių. Jos metu teigiami jonai – katijonai slenka link neigiamo elektrodo katodo link ir prie jo prisijungia elektronus redukuojasi. Neigiami jonai anijonai slenka teigiamo elektrodo anodo link ir jam atiduoda elektronus oksiduojasi. Elektrodus padengia elektrolizės produktai. Susidariusio galvaninio elemento gaminama elektros srovė vadinama – polirizacijos srove. Kad vyktų elektrolizė išorinė elektros srovė turi būti didesnė už poliarizacijos srovės įtampą ji vadinama – skilimo įtampa.

Katodo paviršiuje visada vyksta katijonų redukcija. Kuo aktyvesnis metalas, tuo jo jonai sunkiau prisijungia elektronus. Jei metalo standartinis potencialas teigiamas – didesnis už 0 V ant katodo iš vandenilio druskų tirpalų skiriasi be vandenilio, kurių potencialas nuo 0 iki -1,2 V ant katodo skiriasi su vandeniliu neigiamesnis už -1,2 visai nesiskiria.

Elektrolizėje gali būti vartojami tirpieji arba netirpieji anodai. Elektrolizės metu anodo metalas tirpsta, oksiduojasi ir į tirpalą pereina jonai.

 

Electric discharge machining (EDM)

sometimes colloquially also referred to as spark machining, spark eroding, burning, die sinking or wire erosion, is a manufacturing process whereby a desired shape is obtained using electrical discharges (sparks).[1] Material is removed from the workpiece by a series of rapidly recurring current discharges between two electrodes, separated by a dielectric liquid and subject to an electric voltage. One of the electrodes is called the tool-electrode, or simply the ‘tool’ or ‘electrode’, while the other is called the workpiece-electrode, or ‘workpiece’.

When the distance between the two electrodes is reduced, the intensity of the electric field in the volume between the electrodes becomes greater than the strength of the dielectric (at least in some point(s)), which breaks, allowing current to flow between the two electrodes. This phenomenon is the same as the breakdown of a capacitor (condenser) (see also breakdown voltage). As a result, material is removed from both the electrodes. Once the current flow stops (or it is stopped – depending on the type of generator), new liquid dielectric is usually conveyed into the inter-electrode volume enabling the solid particles (debris) to be carried away and the insulating properties of the dielectric to be restored. Adding new liquid dielectric in the inter-electrode volume is commonly referred to as flushing. Also, after a current flow, a difference of potential between the two electrodes is restored to what it was before the breakdown, so that a new liquid dielectric breakdown can occur.