Pjovimo skystis yra specialiai metalo apdirbimo ir apdirbimo procesams sukurta medžiaga, kuri šių procesų metu yra ir tepalas, ir aušinimo skystis. Šis skystis paprastai naudojamas apdirbimo procesui. Pjovimo skysčiai gali būti naudojami užliejant, naudojant skysčio srovę, purškiant rūką ir pan. Yra įvairių tipų pjovimo skysčių, kurie skiriasi pagal fazę, sudėtį, šaltinį ir naudojimo būdą. Tačiau juos galima plačiai klasifikuoti taip.
Tirpios alyvos – tai stabilios emulsijos, susidarančios į vandenį įpylus mineralinės alyvos nurodytomis proporcijomis (dažniausiai 1-20 % aliejaus vandenyje). Kiti komponentai, sudarantys tirpias alyvas :
Tirpi alyva yra pigiausias ir labiausiai paplitęs pjovimo skysčių tipas, naudojamas apdirbimo operacijose. Jie turi geras aušinimo ir vidutines tepimo savybes. Jie geriausiai tinka lengvo pjovimo operacijoms.
Tiesios alyvos yra neemulsinės mineralinės alyvos, naudojamos nepridedant vandens. Gyvūniniai ir augaliniai aliejai iš pradžių naudojami kaip gryni aliejiniai tepalai pjaustant metalą. Nors dėl biologinio skaidumo jie yra ekologiški, jie yra brangūs ir greitai suyra. Dėl to jie dabar naudojami tik kaip priedai prie naftos ir mineralinių alyvų, siekiant pagerinti tepimą. Mineralinės alyvos yra naftos pagrindu pagaminti angliavandeniliai, gaunami rafinuojant žalią naftą. Juose gali būti priedų, tokių kaip chloras, fosforas ir siera, kurie yra didelio slėgio priedai, mažinantys įrankių susidėvėjimą.
Šie vandens pagrindu pagaminti skysčiai konkuruoja su mineralinėmis ir naftos alyvomis. Jie susidaro vandenyje tirpstant organiniams ir neorganiniams cheminiams junginiams kartu su priedais. Priedai yra tepalų priedai, rūdžių inhibitoriai ir korozijos inhibitoriai. Visi šie priedai pagerina tokias savybes kaip tepimas, kurioms kitu atveju pakenktų vandens kiekis skysčiuose.
Pusiau sintetiniai skysčiai yra sintetinių skysčių, vandens pagrindu pagamintų skysčių ir tirpių aliejų emulsijų derinys. Juose yra 5-50% mineralinės alyvos, priedų ir cheminių junginių mišinys, kurie ištirpsta vandenyje ir sudaro mikroemulsijas, kurių dalelių dydis yra 0,1-0,01 mm. Pusiau sintetiniai skysčiai sujungia tiek tirpios alyvos, tiek sintetinių skysčių savybes.
Minimum Quantities of Lubricant
Rūšis |
Klampumas prie 40ºC, mm2 /s |
Laisvo pjovimo minkšti plienai |
Kietinti + grūdinti plienai |
Nerūdijantis plienas |
Aliuminis |
Neanglingi sunkieji metalai |
Panaudojimas, savybės |
Molylub MicroCut MS 48 |
48 |
● |
● |
● |
● |
○ |
Minimalaus tepiklio padavimo technologijos alyvos.Pilnai sintetinė alyva su aktyviaisiais EP priedais. Naudotina tiek plienams, tiek aliuminiui. Ypač puikūs aliuminio gilių skylių gręžimo operacijose. Naudotina ir drožlės pašalinimo, ir plastinės deformacijos darbuose. Atitinka Daimler Chrysler AG normatyvą DBL BQF 6768.15 |
35 |
● |
● |
● |
● |
● |
Biologiškai irios minimalaus tepimo alyvos. Natūralių, biologiškai irių eterių bazės alyva. Naudotina aliuminio ir plienų apdirbimui, t.t. plieninių vamzdžių pjovimui, tekinimui, sriegiavimui. Tinka ir kitiems neanglingiems metalams bei variui. Keičia : Unilub 2032 |
Atliekant CNC frezavimo operacijas, jūsų ruošinys nejuda, kol pjovimo įrankis juda. Atliekant šią operaciją, pjovimo skystį geriausia naudoti užliejus.
Pagrindinis pjovimo skysčių CNC gręžimo tikslas yra drožlių pašalinimas ir aušinimas. Tepimas tikrai nėra būtinas, nes tikimybė, kad susiformuos briaunos, yra maža. Rekomenduojamas pjovimo skysčio purškimas.
Šis procesas vyksta labai dideliu greičiu, todėl aušinimas yra labai svarbus. Atsižvelgiant į tai, kad ruošinys sukasi. Tinkamas pjovimo skysčio purškimas.
Molylub MicroCut SP 51
Vokietijos kompanijos Molylub sukurta MicroCut SP 51 yra neskiedžiama, pilnai sintetinė alyva su išvestiniais energetiniais, riebiaisiais tepimo komponentais, sieringais aukštaslėgiais priedais metalų aušinimo mikropurškimui apdirbimo operacijoms.
Pritaikymas
Eksploatacinės charakteristikos
CNC tekinimo staklės ir jų tepimo aušinimo alyva
CNC staklės yra suprojektuotos ir pagamintos dviejų mechatronikos studijų krypties studentų baigiamajam bakalauriniam darbui. Projektavimo ir konstravimo darbai užtruko apie vienerius metus. Ateityje nusimato keli aparato struktūros pakeitimai:
Staklių matmenys: ilgis 1220 mm, plotis 930 mm, aukštis 866 mm. Staklių rėmui panaudoti specialūs aliuminio profiliai. Kitoms detalėms: šoninėms plokštėms, frezos laikymo mechanizmui, bei X ir Y ašių variklių laikymo mechanizmai pagaminti naudojant taip pat aliuminį. Darbinis stalas yra plokštė, pagaminta iš presuotų medienos drožlių. Judėjimo mechanizmui panaudotos srieginės pavaros.
Komponentai, kuriuos naudojome staklių kūrime:
Į staklių rėmą dar tik įmontuoti ribų jutikliai, bet vėliau žadama įdiegti ir vibracijų, įrankio sūkių dažnio, dūmų jutiklius. Jiems suveikus, rėlių pagalba bus nutraukiamas energijos tiekimas į stakles.
Staklės galės dirbti su įrankiais, kurių koto skersmuo nuo 3 mm iki 8 mm. Pagrindinė apdirbama medžiaga bus aliuminis, bet apdirbti galima bus ir kitas minkštesnes medžiagas.
Copyright : KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas